- įstebeilyti
- įstebeĩlyti 1. refl. K, BŽ44, NdŽ, DŽ, KŽ, Vlkv, Plv, Erž įsižiūrėti akis išplėtus, įsispitrinti: Įsistebeilyk tu man – nė akių neatitraukia! Grk. Jis jei kur įsistebeĩlys, tai nė nelauk, kad greit atsitrauks Žvr. Paskui jis kokį pusvalandį mokydavosi, įsistebeilijęs į knygą rš. | tr. K. ║ prk. skirti kam daug dėmesio, labai interesuotis: Įsistebeilyjant į viską, kas negyva, užgęsta ir didi gyvenimo šviesa Vd. Kurie įsistebeilijo į pinigus, tie pataiko ir artymą nuskriausti V.Kudir. 2. intr. NdŽ pajėgti įžiūrėti, įmatyti: Jau mano vyrelis be akuliorių neįstebeĩlyja Grž. 3. refl. tr., intr. įsižiūrėti, įsimylėti: Ką čia įsistebeĩlijai tą mergičką, lygiai žmoniškesnės neberastum! Sdb. Jis teip įsistebeĩlijo į ją, ka baisu! Jnš. 4. tr. NdŽ įbesti, įsmeigti (akis): Įstebeĩlijo akis Prn. Įstebeiliju akis, pastatau ausis VŽ1905,15. \ stebeilyti; įstebeilyti
Dictionary of the Lithuanian Language.